Straipsniai

     Globalizėjančiame ir konkurencingėjančiame pasaulyje organizacijoms gyvuoti ir išsilaikyti moderniomis tampa ypač svarbu, todėl šiuo metu vis didesnis dėmesys yra telkiamas į teikiamų paslaugų kokybę ir organizacijos suformuotą kultūrą. Kad paslaugos      būtų teikiamos kokybiškai, darbuotojai įvertintų, kaip ir kiek prisideda prie pridėtinės vertės kūrimo savo darbu, labai svarbu tampa, kaip jie jaučiasi savo darbo vietoje, kokia organizacinė kultūra yra suformuota. Pagal šiuos kriterijus galima pasiekti                  pagrindinį įmonės veiklos rodiklį – vertės maksimizavimą. Šiuo metu organizacinės kultūros samprata ir jos taikymas tampa vis svarbesniu veiksniu organizacijoms, siekiančioms išlikti ir sėkmingai vystytis bei augti. Nors straipsnių ir mokslinių publikacijų          apie     organizacinę kultūrą šiuo metu randama ne mažai, tačiau šiame straipsnyje yra pristatomi ir giliau nagrinėjami galimi organizacinės kultūros tipai, kurie padės organizacijoms, neturinčioms dar suformuotos organizacinės kultūros – atrasti sau l            abiausiai tinkančią ir teikiančią didžiausią naudą. Taip pat straipsnyje yra aiškinamąsi, kokią įtaką organizacijos veiklai daro ir kokią naudą teikia organizacijoje suformuota kultūra.

Taigi, šio straipsnio tikslas – apžvelgti organizacijos kultūrai įtaką darančius veiksnius ir organizacinės kultūros tipus. Tyrimui naudoti metodai – literatūros analizės ir sintezės metodai, kurie leis pasiekti šio straipsnio tikslą.

Straipsnio pirmojoje dalyje yra apžvelgiami organizacijos lygiai ir tipai, organizacinės kultūros skirstymas. Antrojoje dalyje kalbama apie organizacijos vadovų kuriamą organizacijos kultūrą. Pateikiama besimokančios organizacijos bruožai ir vertybės. Straipsnio pabaigoje pateikiamas praktinis pavyzdys apie sukurtą organizacinę kultūrą.

Šiame straipsnyje norėčiau perteikti savo patirtį, kurią sukaupiau diegdama ISO standartus. Pradžioje papasakosiu, kas yra ISO ir pateiksiu ISO standartų diegimo etapus. Vėliau pereisiu prie problematikos, su kuria susiduria organizacijos, norinčios įsidiegti standartus ir straipsnio pabaigoje pateiksiu naudą, diegti ISO standartų diegimo.

Taigi, ISO – tai tarptautinė standartizacijos organizacija (angl. International Organization for Standartization), kuri jungia nacionalines standartizacijos įstaigas visame pasaulyje. Ši organizacija yra sukūrusi daugiau nei 18 000 tarptautinių standartų ir kitų normatyvinių dokumentų. Lietuvos standartizacijos departamentas yra šios organizacijos narys.

Kiekvienas kada nors paklausiame, kas vis dėlto yra mokymasis? Pats mokymasis - gana plati sąvoka. Mokymasis - tai savęs ir supančio pasaulio supratimas. Kiekvienam asmeniui – tai naujų įgūdžių valdymas ir naujų sugebėjimų įgijimas. Mokymasis – investicija į save patį, nes įgytos žinios ir įgūdžiai yra vienintelis tikras turtas, kurio žmogus niekada nepraras.

XXI amžiuje darbo rinka nuolatos kinta: keičiasi reikalavimai darbuotojams, darbo pobūdis bei technologijos. Kiekvienam, siekiančiam integruotis į besikeičiančią darbo rinką, svarbu nuolatos atnaujinti žinias bei įgūdžius. Nesimokydamas ir netobulėdamas žmogus nustoja „augti" ir pradeda judėti atgal.

Strateginis planavimas nėra naujas dalykas. Tokiose Europos šalyse kaip Danija, Švedija, Didžioji Britanija veiklos planavimo principai įgyvendinami jau keletą dešimtmečių. Didžioji Britanija pasauliniu mastu pripažįstama viena iš lyderių kartu su tokiomis šalimis kaip JAV, Kanada, Naujoji Zelandija.

Rytų ir Centrinės Europos šalių vietos savivaldose strateginio planavimo principais pagrįstos valdymo sistemos buvo pradėtos diegti 1995-2000 m. Lietuvoje strateginis planavimas buvo pradėtas diegti 1998 m., remiantis Kanados praktika, kuri buvo orientuota į strateginio planavimo diegimą Vyriausybės lygmeniu. Pirmiausiai strateginių planų rengimas buvo patikėtas kelioms ministerijoms. Remiantis jų praktika buvo paruoštos rekomendacijos dėl strateginių veiklos planų rengimo.